Atlieku tvarkymas

 Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame su atliekomis. Praktiškai kiekvienuose namuose susidaro pavojingu atlieku, tačiau ne visi žinome, koks yra teisingas ir saugus atlieku tvarkymas. Atlieku tvarkymas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti lengvas ir nesunkus. Galiu pasakyti, kad „nekaltų“ atlieku nebūna mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Atlieku tvarkymas Lietuvoje vyksta nuolat, tik atliekos skiriasi savo pavojingumo mastais ir dydžiais. Pačios žinomiausios pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ar kitos kenksmingos medžiagos, kurios, netinkamai tvarkomos, gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Taigi, atlieku tvarkymas turėtų būti kiekvieno piliečio pareiga. Pavojingų atlieku tvarkymas yra susijęs su pačia įvairiausia mūsų kasdienine veikla – tai aplinkos švaros palaikymas, automobilių tvarkymas bei sodo ar daržo tvarkymas. Dažniausios šios pavojingos atliekos: galvaniniai elementai, turintys sunkiųjų metalų; akumuliatoriai; pasenę vaistai; dezinfekavimo skysčių, valiklių atliekos; lakų, dažų, skiediklių atliekos; kosmetikos liekanos; panaudoti tepalai, tepalų filtrai; gyvsidabrio turinčios atliekos (liuminescencinės lempos, termometrai); pesticidai ir insekticidai. Daug pavojingu atlieku susidaro pramonės įmonėse. Šiuo metu Lietuvoje per metus susidaro 100–160 tūkst. tonų pavojingu atlieku. Skaičius tikrai nemažas, todėl būtina paanalizuoti atlieku tvarkyma didžiausių Lietuvos miestų regionuose.

Atlieku tvarkymas Vilniuje yra labiausiai pažengęs, nes Lietuvos sostinėje yra didžiausi užsienio turistų srautai, taip pat Vilniuje vyksta visi svarbiausi politiniai ir kultūriniai renginiai, todėl miestas privalo būti švarus ir patrauklus visiems Lietuvos ir kitų šalių gyventojams. Tvarką ir švarą Vilniuje užtikrina ir reglamentuoja specialus projektas – „Vilniaus miesto atlieku tvarkymo taisyklės“.

Atlieku tvarkymas Kaune taip pat nėra blogesnis, nei Vilniuje. Laikinojoje Sostinėje irgi galima sutikti daug turistų ir svečių iš užsienio. Ypač didelis dėmesys skiriamas Kauno Laisvės alėjai, kuri yra pati plačiausia ir ilgiausia gatvė iš visų Lietuvos senamiesčių. Laisvės Alėjoje yra įsikūrę bene visi populiariausi Kauno naktiniai barai (,,Mojo Lounge“, ,,Dejavu“ ir kt.),  taip pat – daug garsių prekių ženklų parduotuvių, todėl ši Kauno miesto vieta yra unikali ir visada išsiskiria švara ir tvarka.

O koks gi atlieku tvarkymas Lietuvos pajūryje? Atlieku tvarkymas Klaipėdoje yra išskirtinesnis, nei Vilniuje ir Kaune. Klaipėda yra Lietuvos pajūrio sostinė su autentišku kultūriniu paveldu. Klaipėdoje nuolat būna daug turistų, ypač iš Vokietijos, kurie domisi iš Karalienės Luizos ir Karaliaus Frydricho laikų išlikusiais pastatais, taip pat turistai dažnai vyksta i Nidą, Juodkrantę ar kitus pajūrio miestelius, norėdami susipažinti su rašytojo Tomo Mano autentiškomis „kūrybos dirbtuvėmis“, taip Klaipėdoje vyksta kasmetinis Džiazo festivalis, trunkantis kelias dienas ir pritraukiantis masę geros muzikos melomanų. Taip pat Klaipėda garsi ,,Jūros švente“. Dėl šių priežasčių Klaipėda ir kiti pajūrio miesteliai skiria labai didelį dėmesį tvarkai, bei švarai, ir Klaipėdos miesto savivaldybė skiria daug lėšų miesto atlieku tvarkymui.

Dabartinė pavojingu atlieku tvarkymo sistema Lietuvoje pagrįsta gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principais ir apima pavojingų gamybos atlieku ir pavojingų buities atlieku, susidarančių namų ūkiuose ir mažose įmonėse, surinkimą ir tvarkymą.

Prie esamos aplinkos būklės Šiaulių regione gerinimo ypač prisideda Šiaulių rajone esančio Aukštrakių odų pramonės skystu atlieku sąvartyno uždarymas. Šiame sąvartyne sukaupta virš 100 000 m3 pavojingu atlieku. Tai didžiulis potencialus pavojus Šiaulių regiono aplinkai.

Radioaktyviuju atlieku tvarkymas  ir laidojimas yra susijęs su Ignalinos AE uždarymu. Už šį projektą atsakinga yra „RATA“ – ji rengia Ignalinos AE uždarymo projektus. Radioaktyviu atlieku tvarkymas reikalauja daugiausiai pasiruošimo ir pasirengimo, todėl šie projektai įvykdomi ne iš karto – tai gali užtrukti net kelis metus.

Kaip matome, gyventi Lietuvoje darosi vis saugiau, žengiame koja kojon su Europos Sąjungos taisyklėmis ir reikalavimais. Atlieku tvarkymas visoje Lietuvoje modernėja ir europietiškėja. Pavojingu atlieku tvarkymu Aukštrakių kaime (Šiaulių rajone) užsiima UAB „Toksika“. Taip pat pavojingas atliekas tvarko UAB „Žalvaris“, kuris turi filialus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos, Marijampolės ir Panevėžio regionuose. UAB „Kauno švara“ yra 2005 metų kovo 5 dieną įsteigto VŠĮ Kauno regiono atlieku tvarkymo centro dalininkė. Visi didieji  Lietuvos miestai ir jų regionai yra „apsaugoti“, tačiau visgi kyla klausimas – ar provincijose gyvenantys žmonės taip pat yra saugūs?